Kodėl vien auklėti negana?

 

   Trijų asmenų šeima baigė valgyti, ir štai kas vyksta: motina klausia dvimetės dukters, ar ji norės miegoti pietų miegelio, ar ne. Dukra abejoja, tėvai kantriai laukia dukters sprendimo. Šiandien mergaitė nusprendžia esanti pavargusi ir labai nori miego. Žinoma, reikia atlikti įprastą migdymo ritualą. O jis toks: Mergaitė gulasi viduryje, jai iš dešinės ir kairės – tėvas ir motina. Duktė juos abu laiko už nosies, kol galiausiai užmiega…

    Neįtikėtina, bet tai iš tikrųjų vyksta. Tėvai leidžiasi vedžiojami už nosies tiesiogine to žodžio prasme ir net nesusimąsto, kad tokia padėtis toli gražu nenormali. Taip, vaikai šitaip elgiasi, ir tėvai dalyvauja jų žaidime.Tai vyksta kiekvieną dieną ir tokių šeimų vis daugiau. Anot vaikų ir jaunimo psichiatro Michael’io Winterhoff’o, būsimųjų tironiško elgesio jaunuolių daugėja, o tikrieji reiškinio mąstai dar didesni. Tėvai ir visuomenė nustoja ne tik vaikus auklėti, jie nustoja laikyti vaiką vertu apsaugos. Vaikai, iš vienos pusės, suvokiami kaip savarankiškos, tariamai viską išmanančios asmenybės, o iš kitos – jie laikomi nepakenčiamais diktatoriais, apvertusiais aukštyn kojomis tėvų ir vaikų galios pasiskirstymą.

   Minėtas psichiatras aptaria tris santykių sutrikimus – partnerystę, projekciją ir simbiozę, kuriuos laiko pagrindiniu svarstymų apie netinkamą auklėjimą ir vaikų elgesį pagrindu.

 

Pagal Michael Winterhoff “Tironų mums nereikia: Vien auklėti negana.”